Paralimpinės rinktinės plaukikų tikslai Europos čempionate – skirtingi
Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikai išvyko į Europos čempionatą | Lietuvos paralimpinio komiteto nuotr.
Europos žmonių su negalia plaukimo čempionatas, balandžio 21-27 dienomis vyksiantis Madeiroje, kiekvienam jo dalyviui kelia skirtingus iššūkius. Ne išimtis – ir gausiau nei įprastai jame dalyvausiantys lietuviai. Į baigiantis balandžiui prasidėsiantį čempionatą išvyko keturi Lietuvos plaukikai: prie tituluoto ir labiausiai patyrusio Edgaro Matako bei kojas tokiose varžybose jau apšilusios Gabrielės Čepavičiūtės Portugalijoje prisidės ir debiutantai Simonas Žvirblis bei Karolina Voiciukaitė.
„Noras, nuoseklus darbas, tylus tikėjimas – visa tai atneša dalelę sėkmės ir, žinoma, džiaugsmo. Beveik 15 metų plaukimo treniruočių, įvairiausių iššūkių, sėkmingų, kartais – nelabai – sezonų. Tačiau tikėjimas savimi ir komanda suteikia motyvacijos tobulėti“, – savo feisbuko paskyroje vasarį įvykdžiusi Europos čempionato normatyvą pasidžiaugė K. Voiciukaitė.
20-metė Lietuvos sporto universiteto (LSU) Kineziterapijos specialybės studentė baseine sunkiai dirba nuo tada, kai pradėjo lankyti mokyklą, o turkštis jame pamėgo būdama vos vienerių.
Pradėjusi treniruotis su Arnoldu Januškevičiumi, pastaruosius penkerius metus Karolina nuosekliai siekė pagaliau prasibrauti į aukščiausio rango tarptautines varžybas ir šiemet jai pavyko: vilnietė debiutuos Europos čempionate plaukdama 100 metrų nugara (S12 klasė).
„Rengiu jums bombą“, – gal prieš metus, kalbėdamasi su dabar garsiausio Lietuvoje paraplaukiko E. Matako treneriu Ramūnu Leonu, pajuokavo trenerė Birutė Statkevičienė. Nors S. Žvirblis į jos rankas pateko jau būdamas 14 metų, paauglys tobulėjo taip sparčiai, kad net pusę amžiaus plaukikus treniruojanti B. Statkevičienė negalėjo atsistebėti.
Simonui neseniai sukako 17-ka, su trenere jis dirba pustrečių metų, o tiek paprastai – gerokai per mažai, siekiant aukštų rezultatų.
„Tačiau S. Žvirblis per tiek laiko sugebėjo įvykdyti net Europos čempionato A normatyvą plaukdamas 400 m laisvuoju stiliumi. Jis apskritai plaukia daugeliu būdų, tad pati dar negaliu pasakyti, kuri rungtis bus jo pagrindinė. Europos čempionate Simonas dalyvaus net keturiose rungtyse: 400 m ir 50 m laisvuoju stiliumi, 100 m nugara ir 200 m kompleksiniu.
Iš pradžių maniau, kad dar plauks ir 100 m laisvuoju stiliumi, tačiau galiausiai nutariau šioje rungtyje neregistruoti, nes jau būtų per daug“, – teigė B. Statkevičienė.
S. Žvirblis varžysis toje pat S11 klasėje, kaip ir Lietuvos paraplaukimo žvaigždė 25 metų E. Matakas – daugkartinis Europos, pasaulio ir paralimpinių žaidynių prizininkas.
„Džiugu, kad vis daugiau jaunimo ateina plaukti, kad atsiranda vis didesnė konkurencija, bet į čempionatą Madeiroje aš vykstu atlikti savo darbo – kovoti dėl aukščiausių vietų“, – neslėpė E. Matakas, prieš trejus metus būtent šioje Portugalijai priklausančioje saloje triskart tapęs Europos čempionu. Šįkart Madeiroje jis vėl sieks aukso visose trijose rungtyse – 50 m ir 100 m laisvuoju stiliumi bei 100 m krūtine.
17-metė G. Čepavičiūtė irgi grįžta į Madeirą turėdama didelių vilčių: 2021 m. ten debiutavo Europos čempionate.
Tada S6 klasės 100 m nugara finale ji užėmė 6-ąją vietą, distanciją įveikdama per 1 min. 32,35 sek. ir daugiau kaip dviem sekundėmis pagerindama paralimpinį A normatyvą.
400 metrų laisvuoju stiliumi kaunietė buvo penkta. O per 6 min. 38,15 sek. įveikta rungtis tada tapo jos asmeniniu ir Lietuvos žmonių su negalia rekordu.
Šiame Europos čempionate G. Čepavičiūtė varžysis 100 m nugara ir 200 m kompleksiniu būdu. Iškart po čempionato Gabrielė švęs dar vieną svarbią progą: balandžio 28 d. ji sulauks pilnametystės.
Plaukikui ypatinga vieta
Nuolat žaliuojanti ir amžino pavasario sala vadinama Madeira E. Matakui – ypatinga. Ten jis 2021-aisiais triskart tapo Europos čempionu, ten pernai rugpjūtį žengė žingsnį į naują savo gyvenimo etapą: pasipiršo mylimai moteriai Gerdai Gudliauskaitei.
„Planavome kelionę į Australiją, bet ten kaip tik buvo gaisrų sezonas, tad teko atšaukti bilietus ir pasiūliau Gerdai skristi į Madeirą. Jau žinojau, kad norėčiau ten pasipiršti, tad ištaikiau progą ir priklaupiau paprašyti draugės rankos“, – prašydamas mylimosios tapti jo žmona E. Matakas jaudinosi gal net labiau nei per varžybas.
Kineziterapeutę 26-erių G. Gudliauskaitę ir jau žinomą šalies paraplaukiką E. Mataką suvedė socialiniai tinklai. Gerda tuomet nedirbo su sportininkais, bet dabar ji padeda ir sužadėtiniui.
„Apie vestuves dar mažai galvojame, nes dabar abiejų svarbiausias tikslas – Paryžiaus paralimpinės žaidynės. Tad artimiausi mėnesiai bus labai įtempti. O po žaidynių, rugsėjį, jau ir šeimą kursime“, – neslėpė kelialapį į Paryžių jau turintis E. Matakas.
Plaukikui pačiam sunku suskaičiuoti ketvirtą ar jau penktą kartą jis vyks į Madeirą, kurioje ne tik triskart tapo Europos čempionu, pasipiršo, bet ir 2016-aisiais apskritai debiutavo žemyno pirmenybėse. Tik tuomet rezultatai nebuvo tokie įspūdingi kaip 2021 m.
„Tas 2021-ųjų čempionatas, nors ir labai sėkmingas, man labiausiai įsiminė kaip keistas, nes tada dar galiojo COVID-19 pandeminiai ribojimai: nuolat reikėjo matuotis temperatūrą, testuotis ir plaukti tuščiame baseine, be žiūrovų. Buvo net nejauku“, – prisipažino plaukikas.
Tie grėsmingo koronaviruso sąlygoti draudimai ir ribojimai jau grimzta į užmarštį, o E. Matakas į Madeirą baigiantis balandžiui keliaus kupinas naujų tikslų ir vilčių pakartoti auksinį triumfą.
„Didžiausias mano lūkestis – priartėti prie asmeninių rekordų ir pabandyti grįžti ant garbės pakylos, nes praėję metai buvo nesėkmingi ir garbės pakylos nepasiekiau. Apskritai tik 2021-aisiais 50 metrų laisvuoju stiliumi plaukiau greičiau nei per 26 sek. ir tokio rezultato daugiau neturėjau.
Nežinau, kas kliudo – gal nelaiku pasiekiu geriausią formą, gal dar kokių niuansų yra, bet darau viską, kad vėl pramuščiau šias lubas. Man tai pridėtų nemažai psichologinio pasitikėjimo ir į Paryžiaus žaidynes galėčiau važiuoti daug geresnės nuotaikos – žinodamas, kad vis dar galiu plaukti itin greitai“, – patikino E. Matakas.
Nenori būti tik turistas
Šių metų vasarį paaiškėjo, kad E. Matakas gavo kelialapį į Paryžiaus žaidynes. Kvietimas ten varžytis plaukikui skirtas už aukštus rezultatus tarptautinėse varžybose per atrankos laikotarpį.
„Tačiau tai, kad jau turiu kelialapį, nenuima psichologinio krūvio, nes viena – patekti, visai kas kita – į žaidynes vykti ne kaip turistui, o atstovauti plaukikų elitui. Vienas etapas – gauti kelialapį – baigėsi ir iškart prasidėjo kitas rengiantis žaidynėms. Metai bėga, aš esu jau labiau subrendęs, tad Paryžiuje norisi pasirodyti kuo geriau“, – teigė plaukikas, kuriam Paryžiaus žaidynės bus jau trečiosios.
2016 m. Rio de Žaneire Edgaras užėmė 8 vietą plaukdamas 400 m laisvuoju stiliumi ir 10 vietą 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje, buvo 11-as varžydamasis 50 m laisvuoju stiliumi.
Dėl pandemijos atidėtose 2020 m. Tokijo paralimpinėse žaidynėse E. Matakas iškovojo bronzą plaukdamas 50 m laisvuoju stiliumi.
Tačiau, kad ir kokios svarbios Edgarui artėjančios Paryžiaus paralimpinės žaidynės, Europos čempionatas Madeiroje – ne mažiau svarbus.
„Šį sezoną turiu du tikslus: itin gerus rezultatus parodyti ir žemyno čempionate, ir – vėliau – jau paralimpinėse žaidynėse“, – neslėpė ambicingas plaukikas.
Siekia neapkrauti galvos
K. Voiciukaitės tikslai Madeiroje bus gerokai kuklesni. Seniai svajojusi apie Europos čempionatą, mergina atkakliai svajonės siekė. Nors studijuoja Kaune, ji dažnai grįžta į Vilnių treniruotis su savo treneriu ir blaškosi po sostinės baseinus, tai viename, tai kitame stipriais grybšniais matuodama užsibrėžtus įveikti metrus.
Kai baigiantis vasariui Lietuvos jaunimo plaukimo čempionate Klaipėdoje pagaliau įveikė Europos žmonių su negalia plaukimo 100 m nugara A normatyvą, Karolinos džiaugsmui nebuvo ribų.
„Labai to troškau, bet vis nepasisekdavo. Nepaprastai džiaugiuosi ir stengiuosi neįsileisti nerimo, kad neapkraučiau galvos pašalinėmis mintimis“, – prisipažino plaukikė, vandenį ir plaukimą pamėgusi dar būdama itin maža.
K. Voiciukaitė tiki, kad Madeiroje jos, debiutantės, jaudulys neslėgs. Nes jaudintis nėra ko.
„Mano tikslas ten – ne prizinė vieta, ne medalis, o dalyvauti, atstovauti Lietuvai. Svarbiausia – semtis patirtį ir pasistengti iš savęs išspausti visa, ką geriausio galiu. Taip, žingsnis po žingsnio, keliaučiau toliau. Vėliau, galbūt, pavyktų ir į pasaulio čempionatą prasibrauti. Stengiuosi nekelti sau per didelių tikslų iš karto, kad paskui nepalūžčiau ko nors neįvykdžiusi“, – teigė plaukikė.
Nustebino net patyrusią trenerę
Kai S. Žvirblio tėvas Lukas prieš pustrečių metų susirado B. Statkevičienę ir paprašė jos dirbti su sūnumi, patyrusi trenerė buvo tikra, kad nesiims šio darbo.
L. Žvirblis jau buvo matęs, kaip B. Statkevičienė dirba su kitais negalią turinčiais plaukikais Mindaugu Dvylaičiu ir Pauliumi Ašmontu, bet į plaukimo specialistę kreipėsi per vėlai: Birutė jau buvo atsisakiusi darbo su parasportininkais ir trenere dirbo tik LSU su studentais.
„Tačiau Simono tėtis ilgai mane įtikinėjo, kol galiausiai kiek nusileidau. Pasakiau, kad 10 dienų išvykstu, o per tą laiką Simonas turi išmokti paprastą pratimą – slinkimą ant vandens. Buvau garantuota, kad jam nepavyks to padaryti ir aš galėsiu atsisakyti jį treniruoti.
Vis dėlto kai grįžusi pamačiau, ko Simonas išmoko vos per kelias treniruotes, pati nustėriau: „Tu ateik pas mane į universitetą ir tave išmokysiu.“
Tokio vaiko nebuvau mačiusi, nes jis po kelių užsiėmimų labai taisyklingai atliko tuos pratimus, pats buvo labai plūdrus. Taip Simonas ir pradėjo plaukioti su mano studentais.
Su keturiolikamečiu Simonu dirbau vos mėnesį, kai Kauno aklųjų ir silpnaregių klubo „Sveikata“ vadovas Vytautas Girnius pasiguodė, kad varžyboms negali surinkti antros plaukikų komandos, mat trūksta vieno plaukiko. Sakau: „Imk mano Simoną, jis nugara jau neblogai plaukia.“ Niekas negalėjo tuo patikėti, bet Simonas vis dėlto buvo paimtas į komandą, o per tas varžybas, matyt, ir pats užkibo ant plaukimo kabliuko“, – sakė B. Statkevičienė.
Patyrusi trenerė net svarstė, kad plaukimo treneriai gal per anksti ima vos 7-9 metų vaikus treniruotis, mat 14-metis Simonas tobulėjo taip sparčiai, kad ji iki šiol negali tuo atsistebėti.
„Dabar jis plaukia visais plaukimo būdais ir visuose neblogai sekasi. Simonas ir pats labai nori plaukti, ir jo tėvai labai padeda, nuolat vežiodami į treniruotes Kaune iš rajono, ir Sporto universitetas neprieštaravo, kad paauglys treniruotųsi su studentais.
Vos per pustrečių metų atkeliavome net iki Europos čempionato, nors man tai atrodė neįmanoma. Bet Simonas į čempionatą pateko su A normatyvu vienoje rungtyje, o dar keturiose kitose turi B normatyvą. Man pačiai vis dar neaišku, kuri rungtis bus S. Žvirblio pagrindinė.
Nors A normatyvą Simonas įvykdė plaukdamas 400 m laisvuoju stiliumi, jis neblogai plaukia ir 50 m šiuo stiliumi, turi nepaprastai gerą starto reakciją, tad gali būti neblogas sprinteris ir kitais metais net E. Mataką pasivyti.
Kadangi S. Žvirblis dar jaunas ir nepatyręs, dar mažai treniruotas, dar per vaikiškas – jam reikia suvyriškėti, tad pati irgi niekaip neapsisprendžiu į kurią rungtį labiau koncentruotis“, – prisipažino B. Statkevičienė.
Tobulėja sparčiau už kitus
Kai pernai gruodį trenerė ir talentingas jos auklėtinis nusprendė pabandyti siekti Europos čempionato normatyvo, niekas, išskyrus juos pačius, netikėjo, kad tai įmanoma.
Duetas pats susirado rėmėjų ir išvyko į atvirąjį Kroatijos plaukimo čempionatą, kur normatyvai krito po galingais Simono grybšniais.
„Iki tokio lygio kiti plaukia ir dešimtmetį, o Simonas vos per metus kitus to pasiekė. Tikiu, kad ir toliau sparčiai tobulės, nes dirbti jis nori: per savaitę po 8 kartus treniruojamės vandenyje ir dar dusyk einame į treniruoklių salę.
Tačiau jei nebūčiau pamačiusi to, ko nemačiau kituose vaikuose, tikrai nebūčiau pradėjusi dirbti su Simonu, nes abu dirbame labai sunkiai.
Man -71-eri, bet baseine lakstau iškišusi liežuvį: kol Simonas plaukia, turiu nubėgti į kitą baseino galą ir spėti patapšnoti jam per galvą, kad neatsitrenktų į sieną, paskui vėl lekiu atgal, – prisipažino su neregiu dirbanti buvusi plaukikė. – Atlyginimo už tai negaunu, bet jaučiu didelį moralinį pasitenkinimą, nes tikiu, kad S. Žvirblis gali daug pasiekti. Ateis laikas ir jis plauks paralimpinėse žaidynėse. Ne šiaip plauks, o bus labai greitas.“
Ne tik plūdrumas – ir įgimtas gebėjimas jausti vandenį yra savybės, trenerei B. Statkevičienei suteikiančios vilčių, kad ateityje S. Žvirblis gali priklausyti pasaulio paraplaukikų elitui.
Trenerė tiki, kad Europos čempionate Madeiroje S. Žvirblis jau galėtų įvykdyti kitų metų pasaulio čempionato Singapūre normatyvus, nors jie dar nėra paskelbti.
Apie Paryžiaus paralimpines žaidynes nei B. Statkevičienė, nei jos auklėtinis dar nesvajoja, nes vis dėlto jaunam plaukikui dar būtina kaupti patirtį.
Lietuvos plaukikų startų tvarkaraštis Europos čempionate
Balandžio 21 d., sekmadienis
Gabrielė Čepavičiūtė (S6 klasė) – 100 m nugara
Edgaras Matakas (S11 klasė) – 50 m laisvu stiliumi
Simonas Žvirblis (S11 klasė) – 50 m laisvu stiliumi
Karolina Voiciukaitė (S12 klasė) – 100 m nugara
Balandžio 23 d., antradienis
Edgaras Matakas (SB11 klasė) – 100 m krūtine
Gabrielė Čepavičiūtė (SM6 klasė) – 200 m kompleksiniu būdu
Balandžio 24 d., trečiadienis
Simonas Žvirblis (SM11 klasė) – 200 m kompleksiniu būdu
Balandžio 25 d., ketvirtadienis
Edgaras Matakas (S11 klasė) – 100 m laisvu stiliumi
Balandžio 26 d., penktadienis
Simonas Žvirblis (S11 klasė) – 100 m nugara
Balandžio 27 d., šeštadienis
Simonas Žvirblis (S11 klasė) – 400 m laisvu stiliumi
